LSU SA ne tik rūpinasi studentais, bet ir mažesniais, dar tik po daug metų, būsimais studentais. Todėl kasmet skiriame laiko, dėmesio ir meilės vaikams. LSU SA organizavo susitikimą, su Petrašiūnų vaikų dienos centro mokiniais, kur vaikai linksmai praleido laiką baseine su LSU atstovybės nariais. Net ir būdami jaunais studentais, manome, kad rūpintis vaikais ir jų ateitimi yra ir mūsų pareiga!
Tikimės, kad kažkada užaugęs vaikas, paklaustas kodėl tapo profesionaliu plaukiku garsinančiu Lietuvą. Atsakys, kad vien dėl to, kad būdamas mažas, turėjo pačių geriausių emocijų ir atsiminimų baseine, su mumis!
Dalinamės Dr. Birutė Statkevičienės įspūdžiais, LSU SA organizuotame susitikime su Petrašiūnų vaikų dienos centro mokiniais.
Nemažas būrys LSU studentų atstovybės narių, velykinių atostogų metu,
LSU plaukimo baseine suorganizavo gražią šventę Petrašiūnų vaikų dienos centro mokiniams. O ir studentų ir mokinukų, tarp kurių buvo ir mažesnių, ir didesnių, bet norinčių plaukti ar išbandyti save plaukimo baseino vandenyje, buvo daug.
Studentai gražiai sutiko mažuosius plaukikus, pasveikino kiekvieną, informavo kiekvieną apie baseiną, jo tvarkos taisykles. Po to vaikai vienas paskui kitą lipo į vandenį kartu su studentais. Vieni studentai buvo krante, kiti – vandenyje. Pradžioje atrodė, kad studentų veiksmai kiek nedrąsūs, juk juos stebėjo prityrusios dėstytojos akys, bet greitai patariant vienas kitam, įgavo pasitikėjimo, panaudojo visas žinias ir įgūdžius įgautus plaukimo užsiėmimuose.
Studentai vaikus pratino prie vandens, mokė juos jame vaikščioti ir bėgioti baseino dugnu, pasinerti po vandeniu ir slinkti jo paviršiumi.
Žinoma, ne visiems tai pasisekdavo, bet daugelis jų buvo labai drąsūs. Tačiau viena mažiausių mergyčių, net negalėjo be baimės įlipti į vandenį, bet kai ji pateko į studento Gintaro rankas, kuris labai profesionaliai ėmėsi mokyti kaip saugiai jaustis vandenyje, mažoji plaukikė po keliolikos minučių jau vaikščiojo ir bėgiojo baseino dugnu, nors vandens jai buvo iki smakro, darė visus pratimus, kuriuos laisvai atlikinėjo jos mokyklos žymiai aukštesni ir drąsesni už ją mokiniai. Netrukus daugelis mokinių jau galėjo, plaukiant nugara su lentutėmis rankose, įveikti pusę baseino.
Studentai organizavo labai smagias estafetės, kuriose jie kartu su vaikais mėtė ir bandė paskandinti kamuolius, šokinėjo ir nardė vandenyje.
Vaikams labai patiko pratimai su plaukimo mokymo priemonėmis, kurios vadinasi “Makaronai”. Ypatingai vaikams patiko pats pavadinimas “Makaronų” pavadinimas, ir tai jiems kėlė šypsenas. Apsižergę “makaronus” vaikai jais jodinėjo lyg žirgais, kilnojo kaip sunkumų kilnojimo prietaisą, fechtavosi, naudojosi kaip kūną laikančiomis vandens paviršiuje priemonėmis.
Geroje kompanijoje laikas bėga labai greitai. Todėl ir studentai ir moksleiviai net nepastebėjo kaip greitai prabėgo ilgiau kaip valanda praleista baseine. O man kaip dėstytojai, buvo smagu matyti, kad studentams patinka jų kaip mokytojų rolės, o mokiniai buvo laimingi, kad su jais dirba tokie geri nuoširdūs, gražūs, linksmi mokytojai.
Dr. Birutė Statkevičienė